Savo tinklaraštyje nuolat įvairiausiais pjūviais analizuojame televiziją, internetą, spaudą, socialinius tinklus, kitus standartinius ar nestandartinius reklamos kanalus, tačiau radijas netikslingai bei nepelnytai buvo paliktas šešėlyje. O neseniai tą pastebėjo ir mūsų skaitytojai! Jų pageidavimu pasakoju apie radijo klausomumą Lietuvoje ir atskleidžiu faktus, kas su šia medija įvyko per 10 metų. Ar per tiek laiko buvo tokie drastiški pokyčiai, kokie buvo internete? Ar radiją galima pavadinti stabiliausiu žiniasklaidos kanalu?

Pirmiausia, radijas yra vienas didžiausių žiniasklaidos kanalų – per savaitę jis pasiekia apie 84% Lietuvos gyventojų (15-74 m.) ir šis skaičius netgi didesnis už savaitės interneto pasiekimą. Lyginant su 2004 metais radijo pasiekimas beveik nepasikeitė, ko negalėtume pasakyti apie laikraščių nuosmūkį ar interneto plėtrą. Taigi radijas tikrai yra vienas stabiliausių žiniasklaidos kanalų Lietuvoje. Tačiau detalėse visgi išryškėja kas gi pasikeitė per tuos 10 metų.

Lyginant su 2004 metais išaugo radijo stočių „M-1“, „Lietus“, „M-1 Plius“ klausytojų ratas, tuo tarpu didžiosios dalies pagrindinių radijo stočių auditorija per 10 metų sumažėjo. Apskritai per tuos metus atsirado daug naujų, ir pranyko senų radijo stočių, tad, kaip ir minėjau, bendras radijo pasiekimas beveik nepakito.

Visos radijo stotys daugiau auditorijos pritraukia darbo dienomis, o ne savaitgalį. Iš didesnių radijo stočių šeštadienį-sekmadienį mažiausiai krenta „LRT radijo“ bei „Pūko“ klausomumas (atitinkamai -27% ir -32%), o labiausiai sumažėja „M-1 plius“ bei „Žinių radijo“ auditorija (atitinkamai -53% ir -54%). Panaši tendencija buvo ir prieš 10 metų.

Nors „M-1“ pirmauja pagal bendrą klausytojų auditoriją, tačiau namų radiju galima pavadinti „LRT radiją“, kurio namuose klausosi 21% tikslinės auditorijos („M-1“ – 16%).

“Power Hit radio” pagal bendrą klausomumą 9-oje vietoje, tačiau automobilyje tai penkta klausomiausia radijo stotis. Apskritai daugiau apie 70% vairuojančių automobilyje klausosi radijo kasdien arba beveik kasdien. Taip pat kas penktas tikslinės grupės atstovas radijo klausosi darbovietėje. Tačiau duomenų kaip buvo prieš 10 metų nėra.

Skirtinguose miestuose – skirtingos lyderiaujančios radijo stotys. Klaipėdoje kaip ir prieš 10 metų, taip ir dabar numeris vienas radijo stotis yra „Laluna“. 2014-aisiais jos klausėsi 36% Klaipėdos miesto gyventojų.

Vilniaus rajone, skirtingai nei Vilniaus mieste klausomiausia stotis yra „Russkoje radio Baltija“. Tokia ji buvo ir prieš 10-metį. Tiesa, per šį laikotarpį šios radijo stoties klausomumas regione  sumažėjo 7%. O apskritai visoje Lietuvoje šios radijo stoties klausomumas per dešimtmetį sumažėjo apie 38%.

Demografiškai lyginant su 2004 metais, radijo mažiau klausosi asmenys iki 19 metų amžiaus (-6%), bei 20-29 m. amžiaus (-1%). Jaunesnioje amžiaus grupėje radijo klausytojai keliasi į kitas platformas, kurių pagrindinė, žinoma, internetas. Pagal TNS „Media Day“ tyrimą daugiausiai besiklausančių radijo per kompiuterį, planšetę ar mobilųjį telefoną yra būtent šioje amžiaus grupėje. Taip pat reiktų nepamiršti ir kitų platformų, pvz. „Spotify“, kuri per savaitę pasiekia 38 000 (arba 6%) 15-29 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

Kitose amžiaus grupėse tradicinio radijo klausomumas auga (vidutiniškai +8%), o „Spotify“ naudotojų skaičius artimas nuliui.

Šaltinis: TNS LT radijo tyrimai 2004, 2014; TNS LT žiniasklaidos tyrimas 2014 ruduo, TNS LT Media Day tyrimas 2014 (visur, jei nenurodyta kitaip, analizuoti 15-74 m. Lietuvos gyventojai)