Internetui kas dieną sparčiai žengiant į priekį, atrodo, kad įmanoma pasiekti ir pagal smulkiausius kriterijus atsirinktą vartotoją. Niekam nepaslaptis, kad lengvai galime pasiekti vartotoją, kuris lankėsi viename ar kitame puslapyje, kuris atliko tam tikrus veiksmus (pvz. elektroninėje parduotuvėje prekę įsidėjo į krepšelį, bet taip ir nenusipirko), kuris naudojasi tam tikro tiekėjo internetu, kuris naršo per tam tikrą naršyklę ar įrenginį ir pan. Taip pat vartotojus lengvai galime pasiekti ir pagal buvimo vietą – Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar kitas miestas. Tačiau jeigu kampanijos tikslas pasiekti ne tik didžiuosius miestus, o visas šešiasdešimt Lietuvos savivaldybių parodant kiekvienai jų specialiai pritaikytą reklaminį sprendimą? Ar galima tiksliai pasiekti Kazlų Rūdą, Biržus, Pagėgius ar kitą, net mažiausią, Lietuvos savivaldybę?

Reklamą nukreipti pagal buvimo vietą galima reklamos kanalas (naujienų portalas ar reklamos tinklas), tačiau tuomet gali tekti mokėti nemažą antkainį už vietos nukreipimą. Kitas variantas – Adform sistema. Naudojant Adform, teoriškai galime pasiekti visas Lietuvos savivaldybes, išskyrus Birštoną. Jo sistemos nutatymuose nerasime. Visos kitos savivaldybės, netgi su kai kuriais smulkesniais miesteliais/rajonais, čia yra randamos.

Vadinasi, naudodami tokias Adform sistemos funkcijas turime galimybę reklamą pirkti be jokio antkainio visai Lietuvai, o po to pasinaudojus miestų nukreipimo/rotavimo galimybe pageidaujamoms savivaldybėms rodyti skirtingus reklaminius skydelius. Pavyzdžiui, vilniečiams rodyti vieną skydelį, kauniečiams kitą, likusiai Lietuvos daliai trečią. Jeigu bus naudojami tik pagrindiniai miestai, greičiausiai su didelėmis problemomis nesusidursite, tačiau jeigu specifinei kampanijai prireiks tiksliai pasiekti net mažąsias savivaldybes, bėdų greičiausiai kils.

Vienas iš pavyzdžių, kuomet tokio tikslaus reklamos nukreipimo gali prireikti – savivaldybių rinkimai. Juk kaip netikslinga būtų Elektrėnų ar Lazdijų kandidatui rodyti savo reklamą visai Lietuvai. Tam tikslui ir gali prireikti visų savivaldybių nukreipimo.

Pirmasis iššūkis tokiai kampanijai – kruopštus darbas sistemoje su visų šešiasdiašimties skirtingų miestų ir miestelių reklaminiais skydeliais stengiantis nesumaišyti nukreipimo nuorodų ir teisingai sužymint visus į savivaldybę  įeinančius administracinius vienetus, kam tą reklamą parodyti.

Antrasis, dar didesnis iššūkis – būti pasiruošus sistemos netikslumams. Vienas Neringos gyventojas gali pamatyti Vilniaus skydelį, kitas Kauno, o tik trečias jam skirtą Neringos reklamą. Kodėl taip nutinka, atsakymas paprastas. Sistema atpažįsta vartotojo IP adresą ir pagal interneto tiekėjų duomenis lankytoją priskiria tam tikram miestui. Todėl miestų atskyrimo tikslumas priklauso nuo to, kaip tiksliai interneto tiekėjas yra užregistravęs savo interneto stoteles. Lankytojas, kuris gyvena Neringoje, tačiau naudojasi interneto tiekėju, kurio stotelė užregistruota Kaune, matys Kauno banerį. Kokia tiksli paklaida, sunku pasakyti, tačiau manoma, kad Lietuvos mastu IP registracijų paklaida gali būti apie 10-20%.  Liūdniausia tai, kad paklaida per visus miestus yra pasiskirsčiusi netolygiai, t.y. greičiausiai kauniečiai ir vilniečiai jiems skirtus reklaminius skydelius matys labai tiksliai, pvz. 95% tikslumu, o mažiausia savivaldybė, tokia kaip Neringa, gali matyti ir tik 20% tikslumu. Tad šiuo atveju labiausiai nukenčia mažosios savivaldybės, kurios naudojasi tais interneto tiekėjais, kurie savo stoteles gali būti užregistravę labai netiksliai didžiuosiuose miestuose.

Ar yra tikslesnių būdų pasiekti vartotojus iš tam tikrų miestų? Teoriškai, taip. Tai – konkrečiai nurodyti IP adresai. Sistemoje tiksliai nurodžius IP adresus, o ne leidžiant pačiai atpažinti ir priskirti tam tikram miestui, reklama gali būti nukreipiama pagal tai. Tačiau čia iškyla dar didesnė problema – IP adresų gavimas. Lietuvoje IP adresas dažniausiai yra priskiriamas asmens duomenims, kurių laisvas skleidimas yra draudžiamas. Taigi interneto tiekėjas, atiduodamas IP sąrašus vartotojų, kurie yra iš tam tikro miesto ar rajono, pažeistų įstatymą.

Dar viena reklamos nukreipimo naujovė, kurią taip pat siūlo Adform sistema, yra ZIP kodai. ZIP kodai – tai pašto kodai, kurie priskiriami miestų rajonų lygmeniu. Mažieji miesteliai gali turėti tik kelis ZIP kodus, o didieji – šimtus. Tačiau tokio nukreipimo tikslumas yra dar sunkiau įvertinamas ir kol kas menkai naudotas.

Taigi atsakydami į klausimą, ar įmanoma pasiekti visas 60 Lietuvos savivaldybių, galime teigti, kad taip. Tačiau ar toks nukreipimas bus 100% tikslus? Deja, kol kas, tikrai ne. Ateityje žadama, kad Lietuvoje bus sugriežtinta IP adresų registravimo sistema ir kiekvienas interneto tiekėjas privalės IP adresus priskirti labai tiksliai kiekvienam miesteliui, kuriame tas vartotojas iš tiesų gyvena. O kol kas tenka susitaikyti su tuo, kad didžiuosius miestus galime pasiekti pakankamai tiksliai, o mažuosiuose miesteliuose paklaida gali būti ir labai didelė.