Svarbu suprasti naujausias TV formas ir kaip reklamuotojui, ir kaip vartotojui.

Pradėkime nuo OTT (angl. Over The Top) termino apibūdinančio filmų ar TV laidų sklaidą neapsiribojant mokama kabeline ar satelitine TV. Ji skirstoma į 3 verslo modelius:

SVOD (angl. Subscription-based Video On Demand) – užsakymu pagrįstos turinio paslaugos. Pavyzdžiui, Netflix.com. Čia galima priskirti prieš RIO Olimpiadą startavusį viaplay.lt projektą. Reklamos prieš turinį nėra.

AVOD (angl. Advertising-based Video On Demand) – nemokamos platformos mainais už reklamą. Pavyzdžiui, www.hulu.com filmų/laidų platforma internete, kur galima nemokėti mėnesio įmokos, bet privalu peržiūrėti reklamas. Terminui galima priskirti ir tradicines VOD (angl. Video On Demand) formas, kai kompiuteryje ar telefone žiūrime turinį mainais už reklamą prieš video (o kartais ir viduje arba po). Pavyzdžiui, Youtube ar lietuviškų portalų video platformos (su rekamos pre-roll, mid-roll ar post-roll).

TVOD (angl. Transactional Video On Demand) – platformos leidžiančios mokėti už konkretų turinį (filmą, laidą). Pavyzdžiui, iTunes. Reklamos prieš turinį nėra.

Operatoriai (ne) miega

TV-kompiuteris-telefonas yra neišskiriama trijulė. Suprantamas Tele2 žingsnis bendradarbiauti su Viaplay (visose Baltijos šalyse). Teoriškai Omnitel galėtų pasiūlyti SVOD projektą  su TEO, bet šiai dienai galima stebėti tik Latvijos „sesutės“ turinio projektą shortcut.lattelecom.tv. Tad toliau stebime Omnitel ir Bitės strategiją. Bus įdomu.